Artima tolima Švedija

lapkričio 15, 2019

XVI a. Renesansas Švedijoje

XVI a. Švedijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, stiprėjo karaliaus valdžia. 1523 m. Gustavas Vaza buvo išrinktas karaliumi. Vietoje to, kad stiprintų religinius ryšius su katalikų bažnyčia, Švedija pasirinko protestantizmą ir įvedusi paveldimąją monarchiją, įtvirtino jos valdžią.

Gustavui Vazai, kaip ir kitiems renesanso epochos karaliams, rūmų puošnumas ir prabanga buvo ypač svarbūs. Tokie meno kūriniai kaip portretai, prabangūs austi gobelenai kūrė karališkąjai dinastijai tikrą galingų valdovų statusą.

Vazos sūnūs siekė Švedijos apšvietos, stengėsi modernizuoti meną ir architektūrą, kurti savitas jų tradicijas. Pastarosios nebuvo iš Renesanso lopšio Italijos pusiasalyje, kaip kad meno kūriniai, pasiekę Švediją ir Vazų dvarą. Jos buvo iš Šiaurės Europos. Didžioji dalis XVI a. Nacionalinio muziejaus meno kūrinių pateko į Švediją kaip ilgamečių karo žygių grobis.

Reformacija atnešė permainas į krikščioniškąjį pasaulį. 1517 m. spalio 31 d. Liuteris prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė 95 tezes, kuriomis skatino pradėti atvirą diskusiją šia tema. Viena svarbiausių jo tezių buvo, kad išganymas yra tik Dievo malonės dovana, gaunama vien tik tikėjimu į Jėzų Kristų. Jis nemanė, kad bažnyčia turi tarpininkauti atleidžiant kaltes. Liuteris siekė pertvarkyti institucinę bažnyčios struktūrą ir pamaldų tvarką. Jo manymu bažnyčios misija yra laikyti šv. Mišias, sakyti pamokslus ir skaityti Evangeliją gimtąją žmonių kalba.

Kaip ir katalikų bažnyčia, taip ir reformuota, išsiskyrusi į keletą atšakų Liuteronų bažnyčia, didelį vaidmenį tikėjimo tiesų aiškinime skyrė menui. Vienas garsiausių tos epochos dailininkų, rėmęs Liuterį, buvo Lucas Cranachas. Šio dailininko tapybos darbų apstu Nacionaliniame muziejuje. Jis pirmas nutapė Martyno Liuterio portretą, tapė daug Naujojo testamento scenų.