Renesanso taikomasis menas Švedijoje. Stiklas

Venecijos stiklo vaza. 1650 m. . 



Venecija buvo pietų Europos prekybos centras nuo ankstyvųjų viduramžių. Ten suplaukdavo brangiausios prekės iš Kinijos, Indijos, Persijos, Bizantijos  ir buvo parduodamos į visus Europos kraštus.  Brangių prekių formos ir technikos įkvėpė pradėti savos keramikos, stiklo ir tekstilės gamybą. 


Venecijos stiklo vaza. 1660 m.



Žinios apie stiklo gamybą Veneciją pasiekė iš Damasko ir Konstantinopolio, bet dėl karštų, degių ir gaisro pavojų galinčių sukelti technologijų XIII a. buvo iškelti į Murano salą, kur tobulinami daug metų. Ypatingai ploni, aukšti skaidraus stiklo gaminiai išpopuliarėjo visoje Europoje.  Švedijos karaliaus dvaras XVI-XVII a.a. pirko daug Venecijos, arba kitaip vadinamo, Murano stiklo gaminių, bet siekdami sumažinti beprotiškai dideles išlaidas prabangiems stiklo gaminiams, Gustavas Vaza pasikvietė du stiklo pūtėjus iš Italijos, kurie pradėjo stiklo gamybos epochą Šiaurės šalyse.




Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Renesanso epochos taikomoji dailė Nacionaliniame muziejuje. XVI a. laikrodžiai

Vaizdas
Pirmieji mechaniniai laikrodžiai buvo sukonstruoti XII a. Jie buvo užsukami mechanizmu, arba grandine, montuojami mediniuose korpusuose, panašiuose į spintelę ir kabinami aukštai ant sienos. Dideli laikrodžiai būdavo montuojami bažnyčių ir rotušių bokštuose ir pagal jų dūžius visi miestiečiai žinodavo laiką. Laikrodis bokšte rodė aukštą miesto statusą ir išskirtinumą. Iki XIV a. laikrodžių mechanizmai buvo ištobulinti iki mažiausių detalių, kas leido pagaminti nešiojamus stalinius ir net rankinius laikrodžius, bet jie vis dar buvo brangus prabangos dalykas ir įkandamas tik labai turtingiems. Stalinis laikrodis. 1641-1671 m.m. Paauksuota bronza Stalinis laikrodis. 1550-1560 m.m. Vokietija.paauksuota bronza. Stalinis laikrodis. 1641 m., Vokietija. Paauksuota bronza Stalinis laikrodis 1580-1600 m.m. Vokietija.  Stalinis laikrodis. 1587 m. Vokietija XVI a. pradžioje jau daugelis norėjo „laiką nešiotis su savimi“. Niurnbergo spynų meistras Peteris Han...
Skaityti daugiau
Vaizdas
XVI a. Renesansas  Š vedijoje XVI a. Švedijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, stiprėjo karaliaus valdžia. 1523 m. Gustavas Vaza buvo išrinktas karaliumi. Vietoje to, kad stiprintų religinius ryšius su katalikų bažnyčia,   Švedija pasirinko protestantizmą ir įvedusi paveldimąją monarchiją,   įtvirtino jos valdžią. Gustavui Vazai, kaip ir kitiems renesanso epochos karaliams, rūmų puošnumas ir prabanga buvo ypač svarbūs. Tokie meno kūriniai kaip portretai, prabangūs austi gobelenai kūrė karališkąjai dinastijai tikrą   galingų valdovų statusą. Vazos sūnūs siekė Švedijos apšvietos, stengėsi modernizuoti meną ir architektūrą, kurti savitas jų tradicijas.   Pastarosios nebuvo iš Renesanso lopšio Italijos pusiasalyje, kaip kad meno kūriniai, pasiekę Švediją ir Vazų dvarą. Jos buvo iš Šiaurės Europos. Didžioji dalis XVI a. Nacionalinio muziejaus meno kūrinių pateko į Švediją kaip ilgamečių karo žygių grobis. Reformacija atnešė permainas į krikščio...
Skaityti daugiau